rentavojimas

×rentavójimas sm. (1) → rentavoti. 1. padavimas, pasaka: Rentavojimų pasklausius, tai senybėj nei ubagų, nei biednų nebuvo, tiktai galiūnai, tiktai karaliūnai Ds. 2. užkalbėjimas: Rentavojimus ne bile kas moka, ė kas ir moka – ne bile kam pasako Trgn.